Rasa Travel Memories

01/06/2026

Man svarbu, kad po pasivaikščiojimo liktų ne tik nuotraukos telefone, bet ir šiltas jausmas, gera nuotaika bei istorijos, kurias norėsis prisiminti dar ilgai. (Gal todėl tako dažnai ir pamirštu kartu nusifotografuoti 🤭)

Praėjusią savaitę turėjau malonumą su Portu supažindinti ir prisidėti prie vienos kompanijos kolektyvinės kelionės. O viskas vyko prieš pat man pačiai išbėgant kelioms dienoms į Londoną – ne tik kažką aplankyti, bet ir vėl pačiai pabūti keliautoja, stebėti, atrasti ir pasimėgauti tuo ypatingu jausmu, kurį taip gerai pažįsta visi mėgstantys keliones. ✈️

Šiandien dalinuosi šia šilta grupės nuotrauka ir noriu nuoširdžiai padėkoti už pasitikėjimą. Ačiū, kad kreipėtės, kad pasirinkote mane būti maža jūsų kelionės Porto dalimi ir leisti prisidėti prie jūsų kuriamų prisiminimų.

Ypač nusišypsojau prisiminusi jūsų pačių žodžius apie „magiškąjį Portą“. ✨ Ir iš tiesų – kartais ne tik miestas kuria magiją, bet ir žmonės, su kuriais jį atrandame.

Ačiū už smagų laiką kartu, gerą nuotaiką ir bendras akimirkas. Linkiu, kad kelionių ir gražių prisiminimų jūsų gyvenime niekada netrūktų. Iki kitų susitikimų magiškajame Porte! 💙🇵🇹

21/05/2026

Aš niekada nenorėjau ir nenoriu konkuruoti su kitais, tradiciškesniais gidais ar gidų agentūromis. Aš esu tiesiog Rasa - visada už unikalumą, lankstumą ir asmeniniškumą💛

Todėl ir mano požiūris į ekskursijas visada sukasi apie vieną jausmą – „Jauskis taip, lyg miestą tau aprodytų gera draugė.“ Man svarbiausia ne tik parodyti Porto vietas, kurios jus domina, bet ir sukurti jaukią atmosferą, kurioje būtų daug juoko, istorijų, spontaniškų sustojimų ir tikro bendravimo.

Šį kartą noriu padėkoti šiai šauniai sportininkų kompanijai – su jumis buvo be galo linksma vaikščioti Porto gatvėmis ir dalintis istorijomis. Tokie žmonės ekskursiją paverčia tiesiog smagiu laiku kartu. 😊

O Porto oras, kaip visada, parodė savo charakterį ahahah – tai saulė, tai lietus, tai šilta, tai vėsu… tikros „hormoninės nuotaikos“ kaip sakė vienas iš svečių 😅 Bet turbūt tame ir slypi visas Porto žavesys – jis nuolat keičiasi ir niekada neleidžia nuobodžiauti.

Ačiū jums už juoką, energiją, šiltą laiką kartu ir pasitikėjimą. Tokie susitikimai man primena, kodėl taip myliu tai, ką darau, kodėl pradėjau ir kodėl tęsiu šią savo papildomą veiklą 😊 Iki kitų pasivaikščiojimų Porto gatvėse 🌿

16/05/2026

Šios kelionės metu dar ir buvo švenčiamas gimtadienis, todėl norisi dar kartą nuoširdžiai pasveikinti! Linkiu, kad gyvenime niekada netrūktų naujų kelių, spontaniškų nuotykių, jaukių pokalbių ir kelionių, kurios įsimena ilgam. Tegul pasaulis vis dar stebina, o lagaminas kuo dažniau laukia prie durų. ✨

Ačiū jums už pasitikėjimą, šiltą laiką kartu ir tas mažas akimirkas, kurios ekskursijas paverčia daug daugiau nei tiesiog miesto aprodymu. Iki kitų susitikimų Porto gatvėse o gal ir kitose kelionėse 🗺️🤗

11/05/2026

Jauskis tarsi draugė tau viską aprodo! – tai mano šūkis ir tikslas. Stengiuosi aprodyti šį nuostabų miestą taip, kad žmonės jaustųsi tarsi vaikščiotų su gera drauge, todėl jauskitės drąsiai jei notrite prisėsti kavos, ar vyno pertraukėlei ir ne tik pailsėti bet kaip ir tiems katinams 🐈 pabūti ir pastėbūti kas dedasi aplink 🙂 Praeitą savaitę, jau ne pirmą kartą Portą aprodžiau vienintelei agentūrai su kuria dirbu, (tik su šia agentūra sutikau bendradarbiauti nes jau mažesnes grupes nei kitų) ir juos jau pati matau kaip draugus ir visada smagu pamatyti 🙂 Šį kartą buvo labai moteriška grupė, tik vienas vyriškis ir žinoma, grupės vadovas tarp tiek daug moterų 😀 Vyrai, ar keliauti nemėgstate? Ar čia todėl kad moterų Lietuvoje daugiau? 😅 Vienaip ar kitaip, tikiuosi, kad visi jautėsi gavę mano dėmesio ir kad pavyko pasiekti savo tikslą – supažindinti jus su Porto taip, kaip tai padarytų gera jūsų draugė. Ačiū agentūrai už pasitikėjimą! Ir iki pasimatymo!

05/05/2026

02/05/2026

Keliaujate vieni? Aš taip pat — ir išmokau planuoti taip, kad nuotykis Porte ar bet kur kitur taptų drąsus ir ramus vienu metu. 🌊✨

1) Portugalija yra saugi, palyginus su kitomis šalimis, tačiau atsarga gėdos nedaro. Rinkitės gerai apšviestas gatves ir judrius rajonus vakare. Aš visuomet derinu pažintis su vietiniais takais ir saugiais trumpesniais keliukais, kad jausčiausi laisvai tyrinėti.

2) Lankstus pusės dienos planas: suplanuokite 2–3 „būtinas“ vietas kurias būtinai nortite aplankyti ir palikite vietos improvizacijai. Iš patirties sakau, kai nėra streso, bet pakankamai vietos improvizacijai atsiranda geriausi kelionių prisiminimai. Taip vietoj skubėjimo ateina atradimo džiaugsmas.

3) Ruoškitės permainingam orui: sluoksniai, sluoksniai, sluoksniai. Bet kur keliaujant, o ypač Porte svogūno rengimosis stilius yra pats geriausiais. Lietpaltis, patogūs, geriau vandeniui atsparūs batai yra mano kelionių gelbėtojai. Jie leidžia būti pasiruošusiems bet kokiai nuotaikai: ir vakarienei, ir jei lietus užpuola ar didelis vėjas pakyla.

Aš dalinuosi šiais patarimais iš savo kelionių, kad jūsų kelionės būtų saugesni, patogesnės ir pilnesni. Jei norite, aš paruošiu individualų planą — taip jūs susitelksite į atradimą, o ne į logistines smulkmenas. 💬

01/05/2026

Ši savaitė buvo nepaprastai moteriška – tiek daug nuostabių moterų iš Lietuvos! Ir dar viena nepamirštama kelionių prisiminimų diena Porto mieste kartu su energinga, šilta ir nuotaikinga moterų grupe 🇱🇹

Nors pastarosios dienos buvo kupinos darbų ir šurmulio, šiandien noriu stabtelėti ir iš visos širdies padėkoti. AČIŪ jums visoms už šypsenas, juoką, gerą energiją ir jaukų laiką kartu ☺️

Ši diena buvo pilna gero nusiteikimo – nuo įdomių istorijų ir pasivaikščiojimų Porto gatvėmis, apsipirkimų akimirkų iki gražaus atsisveikinimo prie laivo, lydimo skambių ir nuoširdžių „ačiū“ – tiek iš mano, tiek iš merginų pusės.

Jūs buvote tikra dovana. Ačiū už pasitikėjimą, šilumą ir bendrystę. Iki kitų kartų! 💛

27/04/2026

Ne “lazy sunday” bet vaikščiojant po Porta su šia nuostabia, labai ištverminga pora! Žemai Jums lenkiuosi, jūs esate pavyzdys kai viskas įmanaoma kai labai norisi. Ačiū, jog kreipėtės, jog leidote jums parodyti Porto, bet būti dalimi kuriant jūsų prisiminimus Porte! Gražių jums ne tik likusių dienų Portugalijoje, bet ir kuo daugiau kelionių!

22/04/2026

Vakar vakare išėjau pasivaikščioti ne po tą atvirukinę Ribeira dalį, kur pilna žmonių, o ten, kur miestas jau ima kalbėti kitu balsu – tyliau, lėčiau, arčiau Douro žiočių ir vandenyno.
Ribeira ten keičiasi vos keliomis gatvelėmis. Akmenys tie patys, bet žmonės kiti. Vietoje turistų – keli vietiniai, kurie atrodo taip, lyg būtų susitarę su upe gyventi be skubėjimo.
Saulė leidosi žemai, minkštai, lyg nenorėtų iš karto išeiti. Prie vandens stovėjo keli vyresnio amžiaus žvejai – tyliai, be didelių gestų. Vienas jų rankoje laikė mažą džiovintų žolelių ryšulėlį. Nieko neaiškino, nieko nevaidino – tiesiog žiūrėjo į vandenį, lyg kažką jame skaitytų. Aš sustojau šalia jo, taip pat tyliai, ir taip žiūrėjau į tolį, į vandenyną. "O mar não precisa muito."(Jūrai nereikia daug), jis pasakė. "Basta que a respeites." (Užtenka, kad ją gerbtum.) Tada nusišypsojo ir pridėjo, žiūrėdamas į horizontą: „O sol vai sempre antes de nós. Nós apenas verificamos se ele voltará amanhã." (Saulė visada išeina pirmiau už mus. Mes tik patikrinam, ar ji sugrįš rytoj.)
Senieji čia vis dar taip kalba – ne kaip apie tikėjimą, o kaip apie santykį su tuo, kas didesnis už žmogų. Vandenynas žvejams čia nėra romantiška idėja. Jis yra darbas, atmintis ir kartais – pavojus, kurio neišmoksti pamiršti. Pedro, toks jo buvo vardas, pasakojo apie savo tėvą, kuris žvejojo prieš jį, ir apie sūnų, kuris dabar išplaukia vos ne tomis pačiomis valtimis. Kai kurios istorijos čia nesibaigia – jos tiesiog pereina iš rankų į rankas, kaip tinklai, kaip žvilgsniai į vandenį. Pedro nepasakojo „istorijų“. Tik kelias gyvenimo nuotrupas. Apie jūrą, kuri kartais būna rami tik iš tolo. Apie rytus, kai laivai išplaukia tyliau nei žmonės atsibunda. Apie audras, kurios ateina be žodžių ir išmoko ne kovoti, o laukti.
Stovėdama ten supratau, kad kai kurios tradicijos niekada nebuvo „tradicijos“ oficialia prasme. Jos tiesiog įaugusios į judesius: į tai, kaip žmogus nutyla prie upės, kaip jis pažvelgia į horizontą, kaip jis sugrįžta namo.
Šiandien Ribeiros krantinėje vis dar galima tai pajusti – net jei šalia jau kvepia kava, o vietoje žvejų balsų skamba taurės. Miestas pasikeitė, bet vandens kalba liko ta pati.
Ir jei pasiseka, ją gali išgirsti tiesiog išėjus pasivaikščioti magiškomis, bet ne turistinėmis gatvėmis, paprastame vakare, kai niekas tavęs neskubina. Norite ir Jūs? Susisiekite 😉 .

12/02/2026

Atvykusi į Tokiją jaučiau keistą jausmą – lyg būčiau šiek tiek per anksti išvažiavusi iš Kioto, jau spėjau prie jo prisirišti. Tačiau tuo pat metu laukė visai kitokia kelionės dalis – skrydis iš Shizuoka. Net patys japonai nustebdavo išgirdę, kad į Pietų Korėją skrendu būtent iš ten.
Tiesą sakant, taip ir planavau. Pirkdama bilietą sąmoningai ieškojau mažesnio oro uosto, ne Tokijo ir ne Kioto. Norėjau save tarsi „priversti“ išlipti iš patogaus maršruto, nuvažiuoti ten, kur turistai dažniausiai neužklysta, pabūti mažesniuose miesteliuose. Ir dabar galiu pasakyti – tai buvo vienas geriausių sprendimų.
Shizuoka regionas garsėja arbata ir vaizdais į Fuji kalną nuo jūros. Fuji aš nuo paplūdimio taip ir nepamačiau – tą dieną, dangus buvo sunkus, o kalnas pasislėpęs sniego debesyse, tarsi tyčia nenorėtų pasirodyti. Bet pati kelionė ten buvo tokia graži, kad Fuji nebuvimas netapo nusivylimu.
(Toliau skitykite komentaruose 😅 netelpa viskas)