UAB "Marijampolės autobusų parkas"

27/04/2026

Tarptautinę darbo dieną (penktadienį) keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai nekursuos. Marijampolės savivaldybės administracija

02/04/2026

Tarpmiestinio susisiekimo maršrutais autobusai balandžio 5 d. važiuos sekmadienio tvarkaraščiu, balandžio 6 d. – pirmadienio tvarkaraščiu be pakeitimų. Marijampolės autobusų...

02/04/2026

Šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) autobusai kursuos įprasta tvarka pagal sekmadienio tvarkaraštį: • Nr. 3A Autobusų stotis–Sasnavos g.–­Vasaros g.­–Klaipėdos g.–Panausupio...

19/03/2026

Šiuolaikinio transporto sistemos pagrindas – ne tik modernios transporto priemonės, bet ir jas valdantys žmonės. Autobusų parko vairuotojų darbas reikalauja neįtikėtinos koncentracijos, kantrybės ir aukščiausios kvalifikacijos.

Marijampolės autobusų parke dirba ir keleivius miesto bei priemiesčio ar tarpmiestinio susisiekimo maršrutais vežioja vairuotojai profesionalai. Šiandien skaitytojus supažindiname su Ramūnu Pečioku ir Rolandu Kilna. Keleiviai jau spėjo pamėgti šiuos malonius, paslaugius Marijampolės autobusų parko vairuotojus.

Loreta TUMELIENĖ | Suvalkietis

Vairavimas – ir darbas, ir pomėgis
43 metų Ramūnas Pečiokas Marijampolės autobusų parke vairuotoju pradėjo dirbti 2012 metais. Kaip pats sako, atėjo tik pabandyti, ar šis darbas jam tiks, ir pasiliko ligi šiol.

Marijampolės profesinio rengimo centre Ramūnas buvo įgijęs techniko mechaniko profesiją, bet mechaniku niekada nedirbo. Kurį laiką laimę bandė statybose, šioje srityje dirbo nuo keturiolikos metų, po to paviliojo vairuotojo darbas.

Įsidarbinęs tuometėje bendrovėje „Marijampolės duona“ vyras vežiojo prekes. Penkerius metus dirbo vairuodamas krovininį autobusą. Kartu išsilaikė vairuotojo profesionalo teises, įgijo teisę vairuoti ir keleivinius autobusus. „Į Marijampolės autobusų parką atėjau trumpam, reikėjo pakeisti vairuotoją, o man buvo proga išbandyti save, ar man šis darbas patiks. Patiko, nes pasilikau ir dirbu jau antrą dešimtmetį. Po dešimties metų nustojau skaičiuoti, kiek metų esu toje pačioje darbovietėje“, – pasakojo Ramūnas.

Pradžioje bendrauti mėgstantis vyras keleivius vežiojo mieste kursuojančiais autobusais, vėliau jam teko dirbti ir priemiestyje, dabar važinėja tarpmiestiniais reisais.

„Labiausiai man patinka tolimojo susisiekimo maršrutai – kelionės iš vieno miesto į kitą – kuo toliau, tuo geriau. Nors važiuoji tuo pačiu keliu, viską žinai, kokie kelio ženklai kuriose atkarpose yra, kur duobė, bet kiekviena kelionė vis tiek būna kitokia. Niekada nebūna nuobodu ar sunku“, – pasakojo vairuotojas.

Kelių valandų pertraukas tarp reisų nuvykęs į kitą miestą Ramūnas išnaudoja pažinimui. „Visą Ignaliną esu išvaikščiojęs. Man patinka susipažinti su kitomis vietomis. Apskritai mėgstu judėti: vaikščioti, dviračiu važinėti, plaukioti. Tokie mano pomėgiai. Prie jų priskiriu ir vairavimą“, – sakė R. Pečiokas.

Tą dieną, kai kalbėjomės su Ramūnu, Lietuvoje kaip tik buvo išskirtinė lijundra, kai šalo iki keturių laipsnių šalčio ir kartu lijo. Toks gamtos reiškinys viską šaldė į ledą, keliai dengėsi ledu, automobiliai buvo apledėję. Atsakingos tarnybos ragino visus likti namuose, o Ramūno laukė rytojaus reisas. Vyras į gamtos sąlygas žiūrėjo ramiai. „Nebijau, – atsakė paprastai. –Atsargiai vairuoju, todėl nebijau. Jeigu bijočiau, negalėčiau tokio darbo dirbti. Tas pats ir dėl vairavimo. Man patinka vairuoti. Jeigu nepatinka, nereikia imtis tokio darbo, iš to nieko gero nebus. Ir su keleiviais bendrauti mėgstu. Su kai kuriais jau tapome gerais pažįstamais. Žinau, kur žmogus įlips, kur reikės sustoti ir jį išleisti. Tikrai daug malonių, gerų žmonių važiuoja autobusais. Mokiniai labai mandagūs, įlipdami visada sveikinasi, išlipdami padėkoja, palinki gero kelio. Tai nuteikia pozityviai. O jeigu pasitaiko vežti keleivį, kuris tą dieną būna ne ta koja iš lovos išlipę, tiesiog nekreipiu dėmesio“, – pasakojo vyras.

Toje pačioje darbovietėje jį laiko ne tik mėgstamas darbas, bet ir palankios darbo sąlygos. „Marijampolės autobusų parke jaučiamai tvarka. Viskas laiku, pagal grafiką. Autobusai geri, visada švarūs, mūsų uniformos gražios, patogios. Ryšime kaklaraiščius. Anksčiau tik užsienyje taip matydavome, o dabar ir mes šlipsuoti. Kai vyksti į reisą, žinai, kad transporto priemonė mechanikų patikrinta, apžiūrėta, gali būti tikras, kad nesugesi. Atlyginimas už darbą taip pat geras. Tad kaip gali nenorėti tokio darbo. Aš ir savo jaunesnįjį brolį prikalbinau įsidarbinti Marijampolės autobusų parke. Iki šiol abu dirbame“, – džiaugėsi R. Pečiokas.

Marijampolės autobusų parke – šešti metai

42 metų Rolandas Kilna Marijampolės autobusų parke dirba nuo 2020 metų. Vyras įgijęs elektromontuotojo specialybę, bet kai pabandė įsidarbinti, negavo darbo. Tuo metu ši profesija nebuvo paklausi. Negavęs darbo Rolandas registravosi Darbo biržoje. Gavo pasiūlymą lankyti kursus ir įgyti teisę vairuoti autobusą. Sunkvežimį Rolandas jau buvo vairavęs, tad ir autobuso vairavimui reikiamas kategorijas išlaikė nesunkiai. Tik COVID-19 infekcija sutrukdė, viskas stojo, niekas niekur nekeliavo, tad ir darbo nebuvo. Po pusmečio sulaukė kvietimo dirbti Marijampolės autobusų parke ir mielai jį priėmė.

Dabar Rolandas daugiausia važinėja tolimojo susisiekimo maršrutais. Keleivius veža į Vilnių, Kauną, Ignaliną, vasarą tenka ir į Palangą nuvykti, daug užsakomųjų reisų būna.

„Vairavimas man visada patiko, nepavargstu vairuodamas. Aišku, vežiojant keleivius darbas reikalauja atsakomybės. Daugiau patiri įtampos, ypač kai reikia važinėti tamsiu paros metu. O juk į pirmuosius reisus dažniausiai išvykstame apie šeštą valandą ryto, darbą baigiame sutemus. Turi saugotis ne tik slidžių kelių, bet ir į kelią išbėgančių žvėrių. Ypač ši žiema išbandė mūsų pasirengimą, gebėjimą susiorientuoti situacijoje. Tenka vairuoti ir ekstremaliomis gamtos sąlygomis. Buvo ta baisioji snygio diena, kai visas Vilnius stovėjo spūstyse. Iš sostinės parvykome per šešias valandas, keleiviai juokavo, kad kelionė truko kaip iš Palangos. Bet svarbiausiai, kad saugiai visi sugrįžo“, – pasakojo R. Kilna.
Vairuotojas džiaugiasi, kad neteko patirti avarijų, vieną kartą tik per plauką nepakliuvo. Grįžtant iš Panevėžio į priekyje jo važiavusį autobusą iš priešpriešinio eismo juostos įsirėžė automobilis. Teko padėti nukentėjusiems.

Bendraujant su keleiviais Rolandui nekyla problemų. „Aišku, tenka prisitaikyti, žmonėms padėti. Būna, kad keliauja su mažais vaikais, jiems visokių reikalų kyla, turi rasti išeitį“, – sako vairuotojas.
Per šešerius darbo metus Rolandas pastebėjo, kad draugiškiausi keleiviai būna važinėjant priemiesčio maršrutais. Vyresnio amžiaus žmonės linkę bendrauti, net pavaišina vairuotoją saldainiais. Smulkmena, bet maloni. „Incidentai man nepatinka. Stengiuosi jų išvengti, bet keliaujantys žmonės dabar įvairūs. Vis daugiau autobusais važinėja ir užsienio piliečių. Neseniai teko susidurti su keleiviais, atvykusiais iš Prancūzijos. Jie važiavo į Vilnių ir niekaip negalėjo suvokti, kad visi privalo pirkti bilietus. Negali su vienu bilietu keliauti trise ar keturiese. Užtrukome, kol išsiaiškinome, prireikė administracijos pagalbos. Vėlavau išvykti, paskui teko skubėti, kad išlyginčiau laiką“, – patirtais įspūdžiais dalinosi R. Kilna.

Vyrui patinka darbas Marijampolės autobusų parke. „Geros darbo sąlygos, geras kolektyvas, geri atlyginimai, todėl mūsų įmonėje vairuotojais dirba ir iš kitų miestų: Lazdijų, Kazlų Rūdos“, – sakė Rolandas.
Ramūnas Pečiokas savo darbe mato daug privalumų, tad nenori jo keisti į jokį kitą. Ramūnas Pečiokas
Rolandas Kilna pastebi, kad prastėja keliai Lietuvoje. „Gaila mūsų naujų autobusų, kai tenka duobėtais keliais važiuoti“, – sako jis.

19/03/2026

Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuris gyvenime nėra ko nors pametęs ar kur nors palikęs vertingą daiktą. Viena dažniausių vietų, kur žmonės pamiršta daiktus – keleiviniai autobusai. Praktiškai visose Lietuvos autobusų stotyse bagažo ir siuntų skyriuose yra vieta, kur saugomi pamesti daiktai. Marijampolės autobusų parko stotis neseniai pradėjo internete skelbti paliktų daiktų nuotraukas. Manoma, kad taip gyventojams bus patogiau rasti pamestus daiktus.

Radiniai priklauso nuo sezoniškumo

Pasak Marijampolės autobusų stoties viršininko Jono Grabausko, atsivertus Marijampolės autobusų parko interneto svetainės puslapį, informacinės eilutės viršuje yra žodis „Radiniai“. Aktyvavus šią nuorodą rasite katalogą daiktų, kurie buvo palikti Marijampolės autobusų parko autobusuose.

J. Grabausko teigimu, autobusuose pamirštamų daiktų sąrašas paprastas.

„Pastebėjome, kad radiniai labai priklauso nuo sezoniškumo. Šiuo metu siuntų skyriuje daugiausia turime pirštinių, šalikų, kepurių. Pavasarį, rudenį juos keičia lietsargiai, vasarą – akiniai nuo saulės, gertuvės. Autobusų parkui pradėjus vežioti daugiau moksleivių paliktų daiktų sąrašas išsiplėtė: ausinukai, krepšiai su sportine apranga, netgi pasitaiko ir kuprinių su knygomis. Vienas tėvelis, atėjęs pasiimti vaiko autobuse paliktos kuprinės, sakė, kad sūnus jos pasigedo tik sėdęs ruošti pamokų“, – pasakojo J. Grabauskas.

Pamirštami ir vertingi daiktai, dokumentai

Daugiau kaip 40 metų Marijampolės autobusų stotyje dirbanti Birutė Rimavičienė pasakoja, kad autobusuose randama ir vertingų daiktų: grandinėlių, žiedų, telefonų, piniginių su pinigais ir be jų, dokumentų. Su dokumentais paprasčiau. Jeigu tai mokinio pažymėjimas, darbuotojai juos perduoda mokykloms. Jeigu asmens tapatybės dokumentas – atiduodama policijai, mokėjimo kortelės – keliauja į bankus ir taip suranda savininkus.

Paliekama ir maisto produktų. Dėžutės, pilnos suteptų sumuštinių, kiaušiniai, mėsa, kartais visas krepšys maisto produktų tiesiai iš prekybos centro. Todėl po reiso labai atidžiai apžiūrimi autobusai, kad palikti maisto produktai nesukeltų nemalonių kvapų.

Pasak J. Grabausko, pats netikėčiausias radinys autobuse buvo paliktas stiklainis su juka (kiaulės krauju). Keleivis jį, matyt, vežėsi gavęs iš kaimo sriubai išsivirti.

Liūdniausia, kad stiklainis sudužo. Vairuotojas, išlipus keleiviams, apžiūrėjo autobusą ir nustėro – iš kur salone tiek daug kraujo. Buvo išsiaiškinta, kad kraujas – ne žmogaus, o skirtas sriubai virti.

Numatyti radinių saugojimo terminai

Autobusų stoties viršininko teigimu, pagal vidaus tvarką numatyti radinių saugojimo terminai. Palikti daiktai saugomi mėnesį, maisto produktai – kelias dienas.

„Aišku, vertingesnius daiktus – telefonus, pinigines, dokumentus – bagažo ir siuntų skyriuje saugome ilgiau. Atvykus savininkui atsiimti daikto, prašoma nurodyti radinį identifikuojančius požymius“, – pasakojo J. Grabauskas.

Šiuo metu Marijampolės autobusų stoties radinių skyrelyje šeimininkų vis dar laukia ne tik daugybė pirštinių, kepurių, bet ir meškiukas, kelioninė pagalvėlė ir didelė supakuota, tik iš parduotuvės pagalvė, miegmaišis, ausinukai, akiniai, bent kelios piniginės, elektroninis bilietas.

B. Rimavičienė pasakoja, kad būna keleivių, kurie labai greitai pasigenda autobuse palikto daikto ir skambina į stotį telefonu +370 343 51333 pasiteirauti. „Mes susisiekiame su vairuotoju, jeigu paliktas daiktas rastas, sutariama, kur žmogus radinį atsiims“, – aiškino B. Rimavičienė.

Darbuotoja, paklausta, ar žmonės bent padėkoja už surastą ir išsaugotą daiktą, sako, kad dėkojančių vis mažiau. Keičiasi keleivių mentalitetas. Anksčiau tikrai žmonės dažniau padėkodavo, būdavo, kad ir šokoladą už radybas atneša, dabar rečiau išgirsti padėkos žodį.

Autobusų stoties viršininkas pastebi, kad keičiasi ir keleivių kultūra važinėjant autobusais. Neskubama užleisti vietų garbaus amžiaus ar negalią turintiems žmonėms, nemaloniai reaguojama, jeigu paprašoma susikeisti vietomis su keleiviu, kuris dėl ligos negali sėdėti kitoje vietoje.

„Prisitaikome prie keleivių, norime, kad kelionės mūsų autobusais jiems būtų patogios, pamirštus daiktus atrastų lengviau“, – kalbėjo J. Grabauskas.

Dėl dviračių nuvežimo galima susitarti

„Suvalkiečio“ redakcija praėjusią savaitę sulaukė skaitytojo klausimo, ar Marijampolės autobusų parko transportas, kuris veža keleivius į Palangą, galėtų nugabenti ir dviračius. Pasak marijampoliečio, tuomet keliaujančių visuomeniniu transportu tikrai būtų daugiau.

J. Grabauskas paaiškino, kad jų autobusai neturi išorinių dviračių laikiklių. Bet užsisakant bilietą galima pasiteirauti telefonu +370 343 51333, ar nėra galimybės dviratį nugabenti bagažo skyriuje. Tokia galimybė būna ir ja keleiviai gali pasinaudoti. Nebent keleivių būtų labai daug, daug bagažo ir dviratis netilptų“, – aiškino J. Grabauskas.

Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos
Suvalkietis | Loreta Tumelienė

07/03/2026

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną (trečiadienį) keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai nekursuos.

Tarpmiestinio susisiekimo autobusai kursuos trečiadienio tvarkaraščiu be pakeitimų.

Marijampolės sav. inf.

26/02/2026

„Suvalkietis“ pasakoja apie Marijampolės autobusų parke dirbančius vairuotojus, kurių darbo stažas – trisdešimt, keturiasdešimt ir daugiau metų.

Prie autobuso vairo – nuo 24-erių

33 metų Egidijus Medziukas Marijampolės autobusų parke dirba nuo 2017 metų. Prie autobuso vairo jis sėdo 24-erių ir yra dėkingas, kad įmonės vadovybė patikėjo juo, suteikė galimybę įrodyti, kad amžius – ne kliūtis profesionaliai dirbti, netgi skyrė naują autobusą.

Egidijus Medziukas keleivinį autobusą vairuoja nuo 24 metų | R. Pasiliausko nuotr.

Egidijus – tarpmiestinių reisų vairuotojas. Marijampolietis važinėja įvairiais reisais: daugiausia į Vilnių, bet prireikus pakeisti kitą vairuotoją važiuoja ir į Kauną, Panevėžį, veža keleivius užsakomaisiais maršrutais.

Darbą autobusų parke jam padėjo atrasti čia dirbantis brolis, papasakojęs apie sąlygas, pastebėjęs, kad atlyginimai visuomet mokami laiku. Egidijus juokiasi, kad ir nuo įgytos specialybės – Kelių statyba ir priežiūra – per daug nenutolo, jo darbe keliai labai svarbūs. O tų kelių visokių būna. Ypač šią žiemą vairuodamas autobusą turi būti atidus, susikaupęs, juk atsakai už keleivių saugumą. Dažniausiai į Vilnių keleivius vežiojantis Egidijus jau žino, kuriuose rajonuose keliai geriau prižiūrimi, o kur teks vairuoti itin atidžiai. Anot jo, sunkiausias ruožas būna nuo Aukštadvario iki Trakų. Pūgos, smarkus snygis, lijundra – šios žiemos kasdienybė. Vairuoti tokiomis oro sąlygomis tampa iššūkiu, gal todėl autobuso vairuotojo darbas niekada nebūna nuobodus.

„Kelias lyg ir tas pats, mintinai žinai kiekvieną atkarpą, bet vairavimas kas kartą vis kitoks. Kitokie būna ir keleiviai. Nauji žmonės, nematyti veidai. Savaitgaliais daug studentų. Bendravimas su žmonėmis man teikia malonumą. Su keleiviais bendrauti mėgstu, konfliktų nekyla“, – pasakojo Egidijus, per darbo dieną nuvažiuojantis apie 600 kilometrų.

Vairuotojo teigimu, geros darbo sąlygos – didelis privalumas. Smagu vairuoti modernius, naujus autobusus, nevargina nei šalti, nei karšti orai, nes visuose autobusuose yra kondicionieriai, vairuotojai aprūpinami ir apranga. Visada pagalbą pasiruošęs suteikti technikos centras, per šalčius remonto darbuotojai rytais netgi šildydavo autobusus.

Tvarka, dėmesys dirbantiems – savo darbovietės privalumus vardina vyras. Egidijus didžiuojasi, kad jų darbo sąlygos ir priemonės nė kiek nenusileidžia didmiesčių autobusų parkams, o autobusų stotis už didesnių miestų gražesnė. Vyras privalumų įžvelgia ir tame, kad čia pat jo namai, šeima, į darbą nuvyksta per keletą minučių. „Dirbdamas vilkiko vairuotoju neturėčiau tokios prabangos“, – sakė vairuotojas, neslėpdamas, kad džiaugiasi dirbdamas Marijampolės autobusų parke.

Dirbant šioje įmonėje buvo ir išskirtinių įvykių, kuriuos vairuotojai įsiminė visam gyvenimui. Prieš keletą metų Egidijui kartu su dar dviem kolegomis teko savaitę Vilniuje vežioti į NATO viršūnių susitikimą kartu su JAV prezidentu Džo Baidenu atskridusius Amerikos žurnalistus. Anot Egidijaus, tokia patirtis tikrai neįkainojama, o ir kiekviena darbo diena palieka geras emocijas.

Įgijęs turizmo vadybininko specialybę tapo vairuotoju

38 metų Irmantas Ekleris Marijampolės autobusų parko vairuotoju taip pat dirba nuo 2017 metų. Jo pirmoji specialybė – turizmo vadybininkas. Kaip ir Egidijus, jis sako, kad ši specialybė turi šiek tiek bendrumų su dabartiniu jo darbu, nors turizmo vadybininku Irmantas nedirbo, tuo metu rinka šių specialistų buvo perpildyta.

Irmantas Ekleris | Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Prie autobusų vairuotojo profesijos Irmantas pratinosi pamažu, iš pradžių ateidavo padirbėti savaitgaliais, o 2023-aisiais atsisveikino su savo darboviete ir atėjo į Marijampolės autobusų parką.

„Visada man patikdavo vairuoti, autobusai tiesiog traukdavo, be to, mėgstu keliauti, Lietuvą su šeima esame išvažinėję, įvairias Europos šalis aplankę. Todėl mano darbas lyg ir hobis, o hobis – darbas. Smagu, kai taip yra. Aš nemėgstu vienoje vietoje sėdėti. Todėl ir patinka dabartinė profesija, nevargina manęs nei sunkūs keliai, nei kartais pasitaikantys įnoringi keleiviai, su visais man smagu bendrauti“, – pasakojo Irmantas.

Jis taip pat – tarpmiestinių reisų vairuotojas, bet prireikus važiuoja, kur paskiriamas. Veža keleivius ir užsakomaisiais reisais.

Paklaustas apie darbe kylančius iššūkius, Irmantas pabrėžia, kad prioritetas visuomet teikiamas keleivių saugumui. Didžiausią įtampą kelia slidūs keliai, tamsiu paros metu į važiuojamąją dalį išsprūstantys žvėrys ir, žinoma, spūstys, ypač Vilniuje. Pastarosios priverčia skubėti norint laikytis grafiko, o tai sukelia papildomą stresą.

Darbą Marijampolės autobusų parke vairuotojas vertina dėl puikių sąlygų. Irmantas džiaugiasi sklandžia tvarka, patogiu grafiku ir naujais autobusais, užtikrinančiais komfortą tiek jam, tiek keleiviams. Prie geros savijautos prisideda ir sutvarkyta aplinka: išasfaltuotos aikštelės bei jaukus poilsio kambarys. Pasak jo, kai kolektyvas puikus, o aplinka džiugina – kitur laimės ieškoti nesinori.

Loreta TUMELIENĖ | „Suvalkietis“
https://www.suvalkietis.lt

15/02/2026

Vasario 16 dieną tolimojo susisiekimo maršrutais autobusai kursuos pirmadienio tvarkaraščiu.

13/02/2026

🚌 Informacija apie autobusų eismą 2026 m. vasario 16 d.

🇱🇹 Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (pirmadienį) keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutų autobusai nekursuos.

Marijampolės savivaldybės administracija

29/01/2026

🚍👩‍✈️ Prie autobusų vairo – ne tik vyrai: Marijampolėje keleivius veža ir moterys.

Skaitytojus supažindiname su autobusus vairuojančiomis moterimis, kurių Marijampolės autobusų parke dirba net trys.

12/01/2026

„Marijampolės autobusų parke“ dirba vairuotojai, kurių stažas siekia trisdešimt, keturiasdešimt ir daugiau metų.

Ilgamečiai autobusų vairuotojai – savotiški miestų ir miestelių kasdienybės liudininkai. Trisdešimt ir daugiau metų prie vairo praleidę žmonės, išvažinėję gimtojo krašto ir visos Lietuvos kelius, matė, kaip keitėsi gyvenimas: keliai, transporto priemonės, keleiviai, tradicijos. Neatsiejama jų profesijos dalis – atsakomybė už šimtus saugiai parvežtų keleivių. Taip pat ir kantrybė, ištvermė, atsidavimas profesijai. Dažnai šie dalykai lieka lyg ir nepastebėti, neįvertinti, bet be šios profesijos atstovų sunkiai įsivaizduojamas miesto ritmas, žmonių kasdienis gyvenimas.

Plačiau „Suvalkiečio“ straipsnyje 👇

Uždarojoje akcinėje bendrovėje „Marijampolės autobusų parkas“ dirba vairuotojai, kurių stažas siekia trisdešimt, keturiasdešimt ir daugiau metų.