Viktorija Panovaitė - kelionės Balyje

Home
Sri Lanka
Colombo
Viktorija Panovaitė - kelionės Balyje

Balis toks, koks jis yra: su + ir –. Pažink Balį giliau. Pakeliavusi, pamačiusi skirtingas Indonezijos salas – įsimylėjau šalies spalvingą kultūrą, gamtą.

Om Swastiastu (taip baliečiai sutinka kiekvieną),

esu Viktorija – prieš 12 metų atvykau į Indoneziją studijuoti tradicinius indoneziečių šokius. Pasijutusi kaip namie, pasirinkau gyventi Balyje.

Šiandien padedu lietuviams kelionėse leistis į gilesnį Balio salos, kultūros, žmonių pažinimą. Nes aš pati visuomet domiuosi kas slepiasi po nublizgintais paviršiais. Man tai padeda plėsti supratimą ne t

ik apie pasaulį, bet ir save. Ir Tave noriu įkvėpti:

~ keliauti lėčiau – leisti sau patirti, išjausti, būti
~ žvelgti giliau – suprasti, kas slypi už paviršių
~ pažinti daugiau – pamatyti ne tik gražius vaizdus
~ keliauti tvariau – nekenkiant lankomoms vietoms, žmonėms

Be to, Balio sala turi daug daugiau ką pasiūlyti nei tik tai kas įprastai lankoma, veikiama visų. Todėl aš noriu Tau tai parodyti:

☀️ privačių turų metu
☀️ sukuriant kelionės planą
☀️ pakonsultuojant visais kelionės klausimais

Padėsiu Tau sukurti nepamirštamus Balio kelionės prisiminimus, kurie liks ilgam. Juk geriausi dalykai gyvenime – ne daiktai, o akimirkos. Susirašykime: [email protected] arba asmenine žinute. Saulėti linkėjimai iš Balio,
Viktorija
https://lifeinbigtent.com/lt

01/04/2026

☀️ Dideli pokyčiai!

30/03/2026

☀️ „Dvasios ubagai“

Taip viena keliautoja apibūdino lietuvius Facebook grupėje, kai tautiečiai jos lankomame krioklyje nenorėjo paaukoti-mokėti 1 Eur įėjimo mokesčio.

Ir pasipylė it iš gausybės rago komentarai iš jautriau sureagavusių į šį epitetą.

Pirmas dalykas, kuris dažnai nutinka, tai žmonės nepaskaito, nepasigilina, o pamatę užkabinantį žodį ima kirsti atgal.

Sutinku, kad reiktų ne klijuoti etiketes, o šviesti žmones. Tačiau apibūdinimas „dvasios ūbagas“ reiškia „neturintis pagarbos aplinkiniams“, „nenoras gilintis“, „vidaus skurdas, o ne piniginėje“ ir pan.

Tai pasigilinkim į lankytinas Balio vietas, kuriose galima apsilankyti parėmus auka. Dalykus apie kuriuos galbūt nesusimąsto pirmą kartą atvykstantys į Balį ir matantys pirmiausia tik juodą, pavyzdžiui „mane nori apgauti“.

Kartą viename krioklyje kalbėjau su senoliu, jo prižiūrėtoju. Puikiai kalbėjo angliškai, nes ilgus metus dirbo sodininku viename iš prabangių Balio viešbučių (taip, jei skirsi laiko pabendrauti su vietiniais, o ne tik vartoti, gali sužinoti, suprasti daug ką).

Jis man pasakojo, kad krioklys yra jo nuosavoje žemėje. Jis sugalvojo juo dalintis su kitais (tebūnie ir prisidurti prie gaunamų centų). Savo lėšom padarė laiptus, turėklus, takelį palei upelį vedantį link krioklio. Ir už įėjimą į savo žemę, kad kiti galėtų pasimėgauti, prašo paremti-paaukoti už įėjimą (beje irgi 1 Eur/1 žm.). Bilietų neturi, auka neprivaloma, tačiau jis skyrė savo laiką, turėjo išlaidų. Ir surinkti po 1 Eur, kad jam pirmiausia pasidengtų sąnaudos prireiks ne vienerių metų. O kada pradės „užsidirbti“ – nežinia.

Į kitą krioklį grįžau jau ne vieną kartą. Kai buvau pirmąjį – privažiavimas, priėjimas buvo tragiškas. Kitu kartu jau mačiau kaip grindžia kelią, cementuoja laiptus. Paskutinį kartą kai buvau (praėjus keleriems metams) sudarytos sąlygos pasigrožėti, išsimaudyti krioklyje be didelių nepatogumų. Kaimo bendruomenė investavo laiką, pirko medžiagas, tikėtina samdėsi ir specialų transportą, kad rezultatas būtų toks koks yra.

Daug kas nepasigilina, kad lankomos gamtos vietos dažnai būna privačiose žemėse, kaimo bendruomenei priklausomoje teritorijoje. Jų atidarymu, prieinamumu, priežiūra rūpinasi ne salos ar Indonezijos valdžia, o tie patys paprasti kaimo žmonės iš savų lėšų.

Kad jie pradėtų užsidirbti pirma turi patys suinvestuoti savo pinigus. Praeina laikas, kai išlaidos pasidengia, ir tik tada kažkas įkrenta į kišenę. Juk į mažiau žinomas vietas, kur autobusai neprivažiuoja keliauja tikrai ne tūkstančiai. Tas pats senolis, anuomet man pasakojo, geriausiu atveju per dieną kokie 5 žmonės apsilanko ir tai ne kiekvieną dieną.

Ir čia, man atrodo, esmė dažnai net ne apie tą 1 Eur, o principo reikalas - „aš galiu“, „aš „protingesne(-is)“ už kitus“, „jei neprivalu, kodėl turiu mokėti?“...

Nes juk jei būtų bilietas, o ne „parama“ – mokėtų, nes kito pasirinkimo nebūtų, nesiginčytų. Nebent apsisuktų ir važiuotų atgal. Juk Lietuvoje ar Europoje einant į lankytinas vietas nesiginčijam dėl lankytinos vietos kainos? Norim mokam ir einam, nenorim mokėti – nevažiuojam. Tai kodėl čia yra tas noras visuomet vietiniams numauti „paskutinius triusikus“? Juk čia ir taip daugelyje vietų suteikiama tokia laisvė, kokios Europoje nerasi. Bet ir to negana, nevertinama ir dar bandoma vietinių kantrybė.

O koks malonumas atostogose pačiai(-am) ginčytis, pykti ir kitus pykdyti? Koks džiaugsmas eiti į vietą, kai prieš tai visa nuotaika buvo sugadinta? Nes „laimėjau“? Bet ką? 1 Eur? „Įrodžiau savo tiesą“? Kokią?

Yra svarbus dalykas, jog ką duodam, tą ir gaunam. Galbūt tos vis „neužtektinos“ pajamos yra tik todėl, kad nevertinam kitų darbo ir nenorim už tai atsilyginti? Viskas grįžta bumerangu.

Tu negali užtikrinti, sukontroliuoti ar „parama“ nukeliaus ten kur turi nukeliauti, tačiau Tavo intencija, su kuria Tu paaukojai tą 1 Eur yra užtektina. Nes tai buvo iš noro paremti, prisidėti.

O kai „sukčiavimu“ vadina tai jog vieni prašo daugiau už kitus – yra absurdas. Žmogaus teisė prašyti kiek jis nori, o mokančiojo teisė sutikti tiek mokėti ar ne. Niekas čia nieko neapgaudinėja. Juolab čia labai gaju derėtis (vėlgi nepamirškime mandagumo tai darant). Juk ir parduotuvėse perkame prekes tas už kurias sutinkame mokėti. Neiname pas kasininkes ar ką kitą ir nesiskundžiame, jog „sukčiaujat“?

Jei tik atvyksti į kokią Balio vietą, kurioje kaina parašyta „donation“ – siūlau pasidžiaugti, kad ji dar nėra masinio turizmo nusiaubta. Nejaugi smagiau mokėtti už bilietą pavyzdžiui 13 Eur/1 žm. Nei 1 Eur?

Nors „donation“ ir reiškia, kad palik kiek nori, bet nepamiršk – paliekant centus už darbą nėra korektiška. 20 000 Rp (~1 Eur)/1 žm. yra mandagi, graži pradžia vietose, kur dar nėra nustatytos kainos, o tik stovi dėžutė „aukoms“.

Linkiu prieš teisimą, pyktį, prunkštavimą skirti minutėlę pagalvoti, pasigilinti kodėl, kas daroma. Visuomet už visko slypi priežastys.

Beje ta pačia proga noriu priminti ir apie Balio Batur ugnikalnio pramogas – nuorodą rasi komentare.

Kokios Tavo mintys šiuo klausimu?

~
Nuotrauka iš kito Balio krioklio nei buvo apkalbėtas grupėje, bet į jį įėjimas irgi paramos principu.

24/03/2026

☀️ Kodėl Šri Lanka mane gąsdino

Kai su kelionių agentūra derinau šių metų lydimų grupių tvarkaraštį, paprašiau, kad man duotų kokią naują šalį pasibandyti.

Nors nežinau ar įmanoma daug šalių pažinti tikrai giliau, bet norėjau praplėsti savo akiratį, profesines žinias, pažiūrėti kaip viskas klostosi už Indonezijos ir Filipinų ribų.

Tai nudžiugau agentūros pasiūlymu lydėti grupes Šri Lankoje.

Tik va, tas džiugesys arčiau kelionės datos vis blėso. Po truputį kaupėsi įtampa. Svarsčiau ar nepadariau klaidos apsiimdama šios krypties. Ir net smegenų vingiuose kilo mintis atšaukti lydėjimą, nes:

〰️ Tai buvo ne tik pirma mano lydima grupė šioje šalyje, tai buvo ir pirmas kartas Šri Lankoje apskritai. Kelionių vadovų darbe tai nėra retenybė, bet man asmeniškai tai kėlė papildomą atsakomybės jausmą.

Nors į organizacinius, pagrindinius klausimus gavau atsakymus iš kolegos, Artur, kuris grupes Šri Lankoje lydi ne pirmą kartą (ačiū, jam! 🤗), bet iš patirties žinau, viskam tiesiog negali pasiruošti. Kartais net ir tuo pačiu maršrutu, su tais pačiais vietos kolegomis važiuoji ne kartą, o gauni situacijų, kurių nė kart nesu turėjus.

〰️ Keičiasi keliautojų lūkesčiai kelionės vadovams. Paskutiniu metu pastebiu, kad iš kelionių vadovo tikimasi ne tik pasirūpinti sklandžia kelione, bet ir žinoti daugiau nei vietinis gidas. Dėl to atėmė nemažai laiko išsinagrinėti pagrindinius faktus, istorijas, aktualijas, temas ko dažniausiai klausia keliautojai visose kelionėse. Bet ir pati nenoriu lydinti keliautojus atlikti tik „vertėjos“ funkcijos.

〰️Per arti kelionės laiko sužinojau, kad vietinis gidas bus rusakalbis. Niekad nesu dirbusi su rusiškai kalbančiais ir tam nebuvau pasiruošusi. Moku, suprantu, tačiau ilgų, gilių pokalbių šia kalba neturėjau gerus 20 metų. Baiminausi, kad nesuprasiu ką pasakoja gidas. Juk kartais tartis, kai kalba nėra gimtoji, būna ne visai aiški. O dar kolega sakė, kad ne visada lietuviai pirmąsias dienas supranta gidą su kuriuo jis dirbo. Bijojau ir kad mano pačios žodynas jau bus išsekęs, negalėsiu išreikšti savęs, paklausti ko noriu. Tai kaip tuomet reikės bendrauti?

〰️ Vidinė kritika, kad nesu pasiruošusi taip, kaip norėčiau būti nepaleido nei minutei. Jaučiausi, kad dar neužtektinai žinau, dar ne visas detales apgalvojau. O ir paskutinė informacija apie kelionę irgi užtruko atkeliauti. Nes kartais terminai, darbo principai skiriasi tarp skirtingų kultūrų ir konkrečių žmonių.

Ir ką...

Ilgoje kelionėje, dviejuose skrydžiuose iki Šri Lankos, kartojausi medžiagą, dėliojau visokius galimus kelionės programos scenarijus ir prastokai miegojau naktį prieš sutikdama keliautojus.

Į oro uostą gido paprašiau atvažiuoti kone 2 val. anksčiau nei nusileis grupė. Tam, kad įvertinčiau situaciją su kuo reikės dirbti, apsitarti detales į kuriuos niekur negavau atsakymo. Ir dar bandyti save gelbėti, kad gal gidas galėtų vesti turus anglų kalba (juk tai viena iš skirtingas etnines grupes jungiančių kalbų šalyje).

Bet gidas tepasakė „anglų moku, bet jei vesti turus anglų kalba – tuomet reikia keisti gidą“. Iškart pasisakiau apie mano rusų kalbos situaciją, kad gidas suprastų, jog gali būti trikdžių komunikacijoje. Bet pirmas nusiraminimas įvyko, kai gidą puikiai supratau, jo tartis neišgąsdino. Tarp pirmųjų sakinių kalbant pusiau rusiškai, pusiau angliškai susikalbėjome.

O grupė buvo TOBULA! 💛 Neįnoringa, be pretenzijų, punktuali, rami, pozityvi, draugiška, be nuotykių... Tiesiog ideali pirmai lydimai kelionei!

Todėl po pirmųjų dienų praleistų kartu nerimas pradėjo blėsti. Juk viskas vyko sklandžiai (ačiū, visatai 🙏), visi keliautojai buvo apie viską informuoti, nepalikti be priežiūros ar pamesti, jokių konfliktinių situacijų, nesusipratimų, nepatogumų. Ir vis šypsojausi, kai bendraujant su gidu kartais perjungdavau anglų kalbos pavarą, o visas autobusas man šūkteldavo „rusiškai“.

Supratau vieną svarbų dalyką - mano stiprybė nėra tik žinių kiekis. Ir kad ir kiek besiruoščiau šiai kelionei ar kokiai jau gerokai išmintais takais, kartais gauni klausimų į kuriuos net ir vietiniai, ilgus metus gidaujantys gūžčioja pečiais. Tiesiog tikriausiai niekas negali žinoti visko. Ir nieko tokio. Galima atsakymą rasti, papildyti savo žinių bagažą. Jei viską žinočiau apie viską, gal ir būtų nuobodžiau gyventi?

Taip, pirmi kartai gali išbalansuoti, bet tai yra geri. Džiaugiuosi, kad Šri Lanka mane gąsdino, nes leido pažiūrėti į savo darbą iš kito kampo, pasitikrinti savo gabumus, pamatyti kaip viskas veikia kitoje terpėje nei esu įpratusi būti. Pasimatuoti kitas šalis ar jos man, ir ar aš joms tinku ☺️

Bijai, bet darai. Ši kelionė man dar kartą priminė, kad didžiausias mano kritikė – aš pati. Blogiausiai nupiešti situaciją galiu tik pati sau. Tobulumui nėra ribų ir jo nereikia siekti. Užtenka atiduoti savo maksimumą, nuoširdžiai norėti padaryti geriau. O jei kažkam to neužtenka, ką padarysi.

Tai viskas buvo daug geriau nei tikėjausi! Džiaugiuosi, kad su grupe atsisveikinau šiltais apsikabinimais ir atsiliepimai apie kelionę yra pozityvūs.

Po tokių patirčių vis pagalvoju, kas keliautojams iš tiesų svarbiausia.
Kokias savybes Tu labiausiai vertini keliaudama (-as) su palyda?
~
~
~

20/03/2026

☀️ Ir kas sugalvojo, kad Šri Lanka yra „naujasis Balis “ / „Balis prieš 20 metų“?

Tokie Šri Lankos palyginimai kaip „new Bali“ ar „Bali 20 years ago“ per pastaruosius metus mano sraute pasirodo vis dažniau. Gal ir Tu pastebėjai?

Bandžiau suprasti, iš kur tai atsirado. Nes realiai Šri Lanka ir Balis panašios tiek, kiek 🍌 su 🥭.

Ir man panašu, kad toks abiejų vietų palyginimas nėra atsitiktinumas, o patogus ir gerai apgalvotas marketinginis sprendimas, kurį kuria:

💰 verslai baigiantys nustekenti Balio ryžių laukus, skardžius, žalius plotus naujų vilų statybom ir ieško „kito Balio“, nes čia jau per ankšta.

🧘‍♀️ įvairūs retritai, jogai, sveikuoliai, „dvasiukai" ieškantys naujos erdvės be konkurencijos. O ir Šri Lankoje propaguojama ajurveda labai gerai su jų principais susižaidžia.

🤳 kelionių „influenceriai“ ieškantys „naujos krypties“, kuri dar ne visiems pažįstama ar „atrasta“. Nes jei į Balį tik praeitais metais atvyko ~7 mln. užsienio keliautojų, tai į Šri Lanką vos ~2.3 mln.

🧳 turizmo atstovai nežinantys kaip patiems iš savęs pritraukti daugiau keliautojų į šalį, lyginasi su Baliu, kaip su lygiaverčia kryptimi, žinomu vardu. Smulkmenos, bet Šri Lankoje teko matyti meniu „Jimbaran jūros gėrybės“ (Jimbaran - miestelis palei pakrantę Balyje), balietes masažistes viešbučiuose ir kt.

Ir nesvarbu kas ir kokiais tikslais sako, kad Šri Lanką yra „kaip Balis“, tame yra labai daug žalos! (apie tai norėčiau dar kitu kartu pasidalinti plačiau).

O dabar pasakyki, kaip Šri Lanka ir Balis gali būti panašios, kai skiriasi PAGRINDINIAI dalykai: religija, kultūra, žmonės, maistas, bendra atmosfera…? Iš tiesų skirtumų sąrašas yra begalinis!

TAIP, abi yra tropinės, žalios salos.
Yra ką veikti, kur pailsėti, kur čiuožti bangomis.
Religija ir jos kasdieniai ritualai vaidina svarbų vaidmenį žmonių gyvenimuose.
Abi turi olandų kolonijinį palikimą.
Šri Lankoje daugėja „insta“ kavinių ir vietų, kuriamų specialiai nuotraukoms.

Bet tokius „panašumus“ gali rasti pusėje pasaulio!

Man asmeniškai net pats jausmas Šri Lankoje buvo visai kitoks. Šri Lanka turi savo ritmą, savo nuotaiką. Bet tai nėra tas pats, ką jaučiu Balyje. Ir nebūtinai turi būti, nors ir kiti taip sako.

O jei dabar Balyje keliautojai skundžiasi prastais keliais, apsinuodijimais...tai įsivaizduok, kaip jis atrodė prieš 20 metų? Tai ar tikrai norisi, kad Šri Lanka būtų prastesnė nei yra dabar?

Ir gal klausimas net ne apie tai, kuri vieta „geresnė“. O apie tai, kodėl mums vis dar reikia viską su kažkuo palyginti, kad galėtume įvertinti?

Šri Lankos nereikia lyginti su niekuo! Ji įdomi ne tuo, kad kažkam „primena“ Balį, o tuo, kad yra visiškai kitokia, savotiška 🤗
~
~
~

16/03/2026

☀️ Šri Lankos (ne)malonumai

Šri Lanka man buvo spalvota. Buvo dalykų, kurie nudžiugino, buvo tokių, kurie privertė pakelti antakius, ir buvo momentų, kurie erzino.

Tai štai kas Šri Lankos kelionėje mane…

MALONINO
🌿 begalinė žaluma. Vis bandau suprasti kur sutelpa visi ~22 milijonai gyventojų, kai net sostinėje Kolombe neatrodo taip perspausta pastatų, žmonių masių.

🦚 skirtingų paukščių gausa. Laukiniai, bet nebijantys žmonių. Kai kur ir kiek akiplėšiški pavogti maistą nuo stalo. Pavyzdžiui kiek povų teko matyti skirtingose vietose tai jau pamečiau skaičių. Taip, yra ir gyvūnų – tiesa daugiau beždžionių, vandens varanų, burundukų, driežiukų, kai kur būta ir gyvačių. Na o tai, kad šen bei ten gali pamatyti tiesiog gatvėje vaikščiojančius azijinius dramblius irgi įspūdį paliko.

📲 nepriekaištingas 5G ryšys. Visur kur buvome Wi-fi veikė puikiai. Net atrodo ten, kur mažiausiai tikiesi.

🧹 švara. Nors akis pripratusi prie šiukšlių, tačiau čia reikėjo pratintis, kad jų pakelėse, aplink matėm minimumą. Tikiu, ne visur tokia gera situacija, tačiau tikrai daug geresnė nei tame pačiame Balyje.

🚍 kelių būklė. Geresnė nei tikėjausi ir neturėjome jokių trikdžių, kur reiktų smarkiai sulėtinti ar daug kratytis.

🥣 maistas. Tikriausiai ne toks įnoringas, kaip Indijos, tačiau viešbučiuose gomurys gavo įvairių netikėtų, neragautų skonių, kurie neišgąsdino, bet dar ir maloniai nustebino. Vakarietiškas maistas irgi buvo neblogas. Gal tik pietų bufetų norėjosi kiek kokybiškesnių.

⏲️ organizuotumas. Esu girdėjusi apie Šri Lankos „laiką salos ritmu“, tačiau su partneriais su kuriais teko dirbti neteko to visai pajusti. Viskas laiku, kaip sutarta. Dirbti buvo vienas malonumas be jokių netikėtumų. Net Balyje, kur taip turizmas įsišaknijęs, ne visuomet gausi tokią kokybę.

🚂 viešasis transportas. Ne tik egzistuoja, bet ir lengvai prieinamas net ir turistams. Nuveža iki miestelių, o jei nebaisu pasispausti, tai ir iki kai kurių lankytinų vietų (ypač jei turi laiko ir noro truputį pasukti galvą).

STEBINO
🗣 rusų kalba. Kur gidai, žmonės dirbantys turizme, net mažos traukinių stoties darbuotojai šneka geriau rusiškai nei angliškai. Na ir tos šalies vėliavos paplūdimyje, meniu ir iškabos, dainos restoranuose, didžiuliai tiesioginių skrydžių lėktuvai...O net nebuvau ten, kur rusiškai kalbančių koncentracija didžiausia. Bet kuo čia stebėtis, juk jie antri po Indijos piliečių pagal turistų skaičių.

🇱🇹 lietuvių atpažįstamumas. Kai tik pasakai, kad esi iš Lietuvos, sakyčiau kas antras sutiktas mokėjo bent kelis žodžius lietuviškai. Nuostabu! Būtų smagu, kad ir Balyje taip būtų :)

🗑 šiukšlių dėžės, kurių visoje kelionėje labai pasigedome. Sunkiai jas radome viešbučių teritorijose. Lankytinose vietose viena kita, bet vis tiek švara egzistuoja. Kur jie meta šiukšles vis dar misterija.

PIKTINO
🛒 komercializacija, kuri paslėpta po gražiais pavadinimais, kategorijomis. Tiek daug, kad momentais buvo jau neskanu.

💸 arbatpinigių tikėjimasis. Iki šiol man niekad neteko patirti tokio spaudimo palikti arbatpinigius. Neprašyti iš rankšluosčio suvinguriuoja kokią formą kambaryje ir tau tik grįžus beldžias į duris klausdami „ar patiko?“ bei laukia piniginės padėkos. Atvežė lagaminą, paliko prie durų, nes dar buvau negrįžus po visų registracijos reikalų – tai einant bėgo iš kito koridoriaus galo ir net man uždarius duris beldėsi ištiesęs ranką. Kitoje vietoje, net tarp durų darbuotojas stovėjo ir neleido uždaryti durų, kol nepalikau pinigų. Ir daug kitų istorijų…Bet žinoma, viskas su šypsena. Ir aš nesu prieš arbatpinigius, juos palieku. Tačiau kai jauti, kad nori palikti, o ne turi palikti visai kita energija ir nuotaika.

⏳️ skuba. Nors galbūt iš noro gerai aptarnauti, būti įvertintiems, tačiau kiek kartų net nebaigus valgyti ar gerti pradedamas valyti stalas, nurinkinėjami indai dar visiems esant prie stalo. Kelis kartus, net turėjau stabdyti, nes neatsiklausus nurinkinėjo nepabaigtą mano maistą ar gėrimus. Kartais jaučiausi, kad esu napageidaujama ir tik greičiau eik iš čia.

👥️ „parduotuvių padejėjų“ priekabiavimas. Tikrai ne visur, tačiau kai jau nuo kitos gatvės pusės prie tavęs bėga ir bando nukreipti į jų parduotuvę, eina iš paskos ir burbuliuoja – kažkaip net nesijauti gerai. Tikriausiai mano veido išraiška „neperku ko man nereikia“ ir trumpi atsakymai išgelbėjo nuo daug tokių priekabiavimų, bet mano grupės keliautojai kartą net įėję į kitą parduotuvę prašė pagalbos, nes jautėsi persekiojami.

Kaip ir absoliučiai kiekviena šalis, Šri Lanka turi savo įvairius veidus. Kiekvieno keliautojo patirtis yra unikali, nepakartojama ir skirtingos vietos, sezonai, sutikti žmonės suteiks visokių spalvų ir nebūtinai tokių, kuriuos matė kiti. Svarbu važiuoti, patirti savaip nei šimtą kartų išgirsti!

Beje jei visuomet sakau, kad jei dar nebuvai šiame regione – Filipinai būtų tinkama šalis pradėti savo pažintį su juo. Tačiau Šri Lanka irgi gali būti tarp tų „pirmųjų kartų“. Ypač jei domina religiniai, kultūriniai, maistiniai skirtumai nuo to prie ko esi jau pratusi(-ęs) 🤗

P.S. kelios akimirkos ir komentaruose
~
~
~

12/03/2026

☀️ Šri Lanka švelnesnė Indijos kopija?

Tokią mintį išgirdau iš draugės. O ji iš kažko kito.

Nesu buvusi Indijoje, todėl savo nuomone pasidalinti šiuo klausimu negaliu. Bet jei Šri Lankos viena iš pravardžių „Indijos ašara“, manau, šalių panašumai (iš to kiek žinau) būtent ir yra tokie – ašaros dydžio.

Indija labai didelė šalis, 7-a pagal dydį pasaulyje, todėl skirtingi regionai kiek skiriasi. Tad Šri Lanka švelnesnė kopija, kurios Indijos dalies?

Panašumai galbūt yra tik tuk-tukuose, autobusų tipuose, vos maiste, žmonių kūno kalboje, tradicinėje aprangoje. Kažkiek biologine įvairove, ajurveda. Gal dar viena kita karvė laisvai praeinanti pro šalį, bet man regis tik tiek.

Tai pabuvojus Šri Lankoje, nemanau, kad būsi 100% pasiruošus/-ęs Indijai 🤭 O gal klystu 😉

Jei buvai abejose šalyse, pasidalink ką manai.
Ar tikrai Šri Lanka švelni Indijos kopija?

08/03/2026

☀️ Didelis-mažas pasaulis

Kartais būna su žmonėmis iš anksto tariesi, planuoji ir vis tiek nesigauna pasimatyti.

O kartais va taip – netikėtai, Indijos vandenyno perlo šalyje, ryte paplūdimyje sutinki ne vieną, o net dvi koleges – kelionių vadoves!

Bet mes gyvai net niekad nesam susitikusios. Nors karts nuo karto vienur, kitur interneto platybėse vis pasikeičiam nuomonėmis. Esam viena apie kitą kažką girdėjusios iš kelionių agentūrų darbuotojų ar keliautojų, kurių keliai su mumis jau susikirto.

O kaip susitikome yra kita istorija.

Po pusryčių ėjau apžiūrėti paplūdimio. Jau iš toli vietinis mane kalbina, klausdamas iš kur aš. Kai pasakiau iš Lietuvos – sekė kitas klausimas “Ar esi kelionių vadovė?”. Pirma pagalvojau, kad man gal ant kaktos užrašyta, kad taip taikliai spėjo 🤭 Tačiau jis iškart klausė, gal ieškau jo pusbrolio.

Tikrai taip, nes tariausi per Whatsapp dėl papildomų turų. Kol einu toliau, jis man sako, kad čia yra kita lietuvių grupė. Pradžioje nesupratau, ką turi mintyje. Paskui sekė informacija apie kelionių vadovę Violetą. Tarsi iškart iš vardo man turėtų būti aišku apie ką eina kalba. Galiausiai už kelių minučių jis man baksnoja pirštu, kad ji ateina.

Iš toli jau pradedu suvedinėti galus ir štai pasimatymas! Tuomet su grupele ir Edita pasimato.

Štai toks tas didelis-mažas pasaulis! Susitinki žmones ne Lietuvoje, o kitame pasaulio krašte neplanuojant.

Ir iš tiesų su mažai kelionių vadovų iš agentūrų su kuriom dirbu esu susimačiusi kada gyvai. Net ir dirbant tose pačiose šalyse. Tačiau karts nuo karto susipažįstame internetu privačiai ar per kokias grupes, kitus žmones. Todėl man labai smagūs tokie susimatymai!

P.S. tikiu, kai kuriems iš jūsų dvi ar net mes visos trys esame pažįstamos 😉

02/03/2026

Šįkart mano iš Šri Lankos persikėlė į storius. Tad junkis į kelionę kartu, nes tik pradedam keliauti 🤗

18/02/2026

☀️ NAUJIENA ir jau PASKUTINĖ GALIMYBĖ

šiais metais keliauti kartu su manimi Indonezijoje!

Taip, visos kitos grupės 2026 m. Indonezijos kelionėms jau užpildytos.

Tad nepraleisk progos, nes tokio maršruto su lietuviška palyda Lietuvoje dabar nesiūlo niekas kitas.

Apie ką kalbu?
Ogi apie vienintelę kelionę po 3 ypatingas Indonezijos salas ir jų saleles:

🦎 KOMODO – kur vis dar laisvėje gyvena vieninteliai Komodo drakonai. Kelionė ir nakvynė laive leis akims grožėmis besikeičiančiais vaizdais, pasitikti ir palydėti saulę gražiose panoramose, maudytis rožinio smėlio paplūdimyje. Bei pasijusti it ekspedicijoje po nacionalinio parko salas nepasiekiamas jokiais kitais būdais, kaip tik plaukiant.

🛖 SUMBA – dar masinio turizmo nepaliesta sala. Ji išsiskiria ne tik savita namų architektūra, kaimo gyvenvietėmis, bet ir priešistorinėmis laidojimo tradicijomis, vietine animistine, protėvius garbinančia religija. Ne veltui vietine kalba salos pavadinimas reiškia „tikra“. Sala išsaugojusi savo tapatybę, siūlantį žvilgsnį į kitokią epochą. Čia taip pat vis dar daug laukinių paplūdimių stačiais uolėtais krantais, koralų rifų, savanų, kalvų ir krioklių.

🛕 BALIS – vieta kurios pristatyti tikriausiai jau nereikia? 🤭 Tačiau nesvarbu kiek kartų matei nuotraukas, girdėjai įspūdžius, Tu turi čia atvykti, kad pati(-as) patirtum šios salos šilumą, aurą ir unikalią kultūrą, religiją, kurios niekur kitur pasaulyje nesutiksi.

Ši kelionė ne tik per vaizdus, bet ir istorijas, patirtis, žinias kurių įprastuose kelionių giduose nerasi. Gyvenu, keliauju Indonezijoje 12 m. ir ją pažįstu iš vidaus, o ne per trumpalaikes atostogas. Man kelionės, nėra „produktas“, bet gyvas šalies veidas su visais savo pliusais ir minusais, kurį noriu parodyti ir Tau🤗

Lauksiu Tavęs kelionėje! Detalės komentare ⤵︎

Nepamiršk pasidalinti ir su artimaisiais, draugais, pažįstamais. Juk kelionėse smagu ne tik susipažinti su naujais bendraminčiais, bet ir dalintis įspūdžiais su savais ;)

Mes dar nepažįstami? Susipažinkime dabar bent per kartu keliavusių su manimi patirtis. Keliautojų istorijas rasi komentare ⤵︎
~
~
~

12/02/2026

☀️ Iš širdies į širdį. Tokio atsisveikinimo nesitikėjau

Kelionės pradžioje Filipinų grupė apipylė mane dovanomis. Bet pasibaigus mūsų nuotykiui, įteikė dar vieną dovaną – netikėtos formos padėkas. Visi keliautojų žodžiai sugraudino, o ir eilėmis dar niekas man nerašė:

„Baigiantis kelionei,

Baigės Filipinų turas
ir atostogų smagumas.

Ši kelionė mums pavyko,
nieko blogo nenutiko.

Nardėm, plaukėmė laivais
ir vingiavome keliais.

Skraidėm Azijos dangum,
jautėmės gerai visur.

Kur miškai tokie žali,
kur trobelės pakely,
kur apsuptos vandenų,
snaudžia tūkstančiai salų.

Kur pažvelgsi – gražumėlis,
jūros, bangos, saulė, smėlis.

Tad į nuotraukų albumą
kelkim Filipnų turą.

Matėm miestus, lauką ryžių,
matėm Magelano kryžių.

Požeminės upės turas –
tai stebuklas, malonumas...

Filipinuos nebadavom,
ką norėjom – tą ragavom.

Pasiguosti šiandien noris –
padidėjo grupės svoris.

Valgėm žuvį ir kiaulieną,
romą gėrėme kasdieną.

Grupėj turim vyrą krutą –
jis suvalgė net balut‘ą!

Kur tik grupė panorėjo,
ten Viktorija lydėjo.

Šimtą kartų mus skaičiavo
ir pastoviai informavo.

Ir tegul lydės Fortūna
Travel Planet kelionės agentūrą!

Kol Viktorija čia dirbs,
reitingai į viršų kils.

Ji skrajojo kaip plaštakė –
daug parodė, daug pasakė.

Nebūdingas jai kaprizas,
ji – pereinamasis prizas!

Tai, Viktorija, dėkojam,
pailsėję išvažiuojam.

Nors palikę smėlį baltą,
grįžtame į žiemą šaltą.

Ačiū, kad planų netruko,
kad sėkmė nenusisuko.

Nemokėjai pykti, bartis,
viskas buvo Lege Artis!*“

Janina ir Vidmantas ☀️ 2026 02 05

Keliautojų atsiliepimai man didžiausias įvertinimas💛Štai kodėl dirbu šį darbą, nors vis aplink girdžiu „aš negalėčiau dirbti, ką dirbi tu“.

* lot. k. posakis reiškiantis profesionalų, kokybišką darbą, kuris atliktas pagal visus nustatytas taisykles ar geriausią praktiką.
~
~
~

09/02/2026

☀️ Tai kas liko nepapasakota apie Filipinų kelionę

👥️ Amžius nėra riba
Grupė buvo nuostabi! O ją papuošė ir du auksinio amžiaus jaunuoliai. Vienam 80, o kitam net 91 metai! Su šiais jaunuoliais jau teko keliauti prieš 3 m. Indonezijos salų kelionėje (anąkart keliavo ir dar vienas šios grupelės muškietininkas). Tad pažįstami veidai ir archyvinės istorijos apie keliones anuomet, kai nenuskraidysi visur, o keliauti norėjosi, pradžiugino. Nors šįkart buvo prikrėtę jie man zbitkų, dėl kurių ir veidą praradus buvau ar reikėjo ko stipresnio išgerti, tačiau linkiu visiems sulaukti tokio amžiaus, turėti motyvacijos ir galimybių keliauti!

🍻 Kuriozas, kurį pamiršau papasakoti
Keliaujant piknikui buvo pageidavimas įsigyti kokių gėrimų su laipsniais. Sutiktai naujai gidei šis prašymas buvo perduotas. Keliaujam dviem autobusiukais. Toli nenuvažiavus vienas autobusiukas stoja prie mažos vaistinės, o paklausus mano gidės kodėl stojam, jos atsakymas “kažkam reikia vaistų”. Skubu žiūrėti kam bloga pasidarė. Maniškiai kitam autobusiuke gūžčioja pečiais nežinodami kodėl stojam. Įeinu į vaistinę-parduotuvę (Filipinuose tai dažna praktika, kad vienoje patalpoje yra vaistinė ir nedidelė parduotuvėlė), gidė man “čia gali nusipirkti alkoholio”. Žiūriu į lentynas, labai skurdus pasirinkimas ir klausiu kodėl stojam čia, nes nėra iš ko rinktis. Ji su manimi nesutinka, sako “juk norėjai alkoholio”. “Na taip” atšaunu, “bet jo čia beveik nėra”. Ji matau jau susinervinus “kaip tai nėra – štai” ir veda prie lentynos, kur sustatyta kelioliką buteliukų rankų dezinfekavimo skysčio 😂 Mano mintyse – KĄ? “Mums reikia alkoholinių gėrimų” ir tuomet juokiamės abi. Nes gėrimai su laipsniais gidės žodyne yra “liquor” (kas iš esmės yra teisinga), o ne “alcohol”. Ir ji pasiūlė tai ko jos supratimu mums reikėjo. Klausimą išsprendėm padoriam supermarkete pakeliui.

📝 Pamoka, kurią reikia nuolat sau priminti
Nesvarbu ar patikimas, rekomenduotas individas ar žinoma kompanija – Pietryčių Azijoje geriau užsakant viską užtvirtinti taip, kad neliktų jokių interpretacijų. Pavyzdžiui: jei keliauji į turą ir nori (ar įsivaizduoji, kad gausi) x transporto priemonę, būtina gauti nuotraukas ir kt., kad būtų aišku, kad abi pusės kalba apie tą patį. Kartais vien pasakymas ko nori, negarantuoja, kad tai ir gausi.
O kartais dėl mano reiklumo partneriai ne visuomet mėgsta su manimi dirbi 🤭 Bet šioje vietoje jiems sunku pamatyti, kad ne šiaip spaudžiu juos, juk žinant kaip galima padaryti geriau, jiems bus daugiau patenkintų klientų.

⏳️ Kas per daug, tas gali būti nesveika
Kaskart gįždama į Balį vis pirmąsias dienas lyginu jį su Filipinais, kiek ten daugiau organizacinės tvarkos. Bet kartais tos tvarkos kiek per daug, kad nėbelieka jokio malonumo.
Pavyzdžiui paviršinio nardymo ture į vieną iš salelių viskas sustyguota iki smulkmenų ir atrodo labai žavu. Nes visi užsidirba, jokio chaoso, visi žino savo darbo dalį, aiškias vienodas kainas visiems. Bet kai pramogos limituojamos iki 1 val., skubinama, nes reikia spėti į laiko rėmus ir neatsižvelgiama į jokias vandens ar oro situacijas – tvarka tampa konvejeriu iš kurio galbūt naudos yra tik salos gyventojams. O keliautojų patirtis tokia, kad net nesinori siūlyti ar rekomenduoti.

💁‍♀️ “Nežinau” nėra nuvilimas
Kai manęs keliautojai paklausė kažko, aš atsakiau "nežinau" ir tyliai susigėdau. Tačiau man pasakė "kaip gerai, kad nemeluoji. Kitas makaronų prikabintų". Ir supratau, kad juk “nežinau” yra geriau nei melas. O ar yra žmogus, kuris žinotų absoliučiai viską? Draugė dar paantrino, nes jautė, kokia susikrimtus buvau “žmogus, kuris gali pasakyt nežinau, arba pasakyti ne, yra vertas pagarbos”. Tad atsirado naujas skyrelis kelionės metu “Viktorija su pagalba atsako” 😊 Jei nežinau, galiu sužinoti ir pati pagilinti žinias, bei atsakyti užduotą klausimą.

👍 Kai nori viskas įmanoma?
Nebūčiau niekad pagalvojus, kad užsinorėjus šampano Filipinuose jį bus taip lengva rasti. Keliautojų “iššūkis” jį surasti, pasirodė, kaip eilinis apsipirkimas be jokių ilgų paieškų, trukdžių.

🇱🇹 Mūsų nedaug, bet mes visur
Per šią kelionę, skirtingose Filipinų salose sutikau, girdėjau tiek lietuvių, kiek man netenka sutikti Balyje tikriausiai per metus. O esu girdėjusi, kad lietuviai į Filipinus nekeliauja 🤭

Po šios kelionės parsivežiau ir dar keletą minčių, įsitrigusių prisiminimų, bet pasilieku jas papasakoti kitose kelionėse.
~
~
~

06/02/2026

☀️ 13 d. kelionių vadovės dienoraštis 🇵🇭

Skamba žadintuvas 4 val. ryto. Nenoriai, bet tenka keltis. Paskutinių daiktų pakavimas, pusryčiai kambaryje. Nemėgstu skubėti, tad renkuos tokiais ankstyvais rytais pusryčiauti savo suvežtiniais užkandžiais.

6.30 val.judam link oro uosto, iki kur kelionė užtrunka vos 10 min.

Kelionėje mažiausias oro uostas El Nido, bet daugiausia ir itin išsamiu patikrų. Ne vienas keliautojas turėjo persidėt lagaminus po patikrų, bet nieko neleistino pas juos nerado. Taip pat per visus mūsų skydžius tik čia reikalavo parodyti pasus. Nors net Maniloje ar kur kitur tiko mano turimos spalvotos kopijos. Registruodavomės visuomet visi kartu kaip grupė. O dabar išskirstė po skirtingus langelius. Ne visi kalba angliškai tai tenka žongliruoti tarp langelių. Lengvai išbalansuoja tokia vietinė "tvarka".

Gavus vietą prie lango jau svajojau kaip filmuosiu El Nido saleles iš paukščio skrydžio. Tik langas aprasojęs. Po keletos skrydžio minučių vaizdas ryškėja, bet, kad apsiniaukę 🤭 Gal kitą kart pasiseks labiau.

Valandžikė danguje ir mus Maniloje pasitinka vietos atstovė neilgam turui.

Penktadienio rytas, miestas pasikimšęs. Tad atvykę į pirmąją vietą pabučiavom duris, nes užsidarė pietų pertraukai.

Pradžiugino ten tik sutiktas mano mylimas kitas Manilos gidas, su kuriuo teko dirbti anksčiau. Tas pats, kuris mane pripratino prie skaniųjų mango keksiukų, be kurių niekad negrįžtu iš Filipinų 🤭 Jis manęs nematė, tad pribėgau greit pasisveikint ir netrukdyti jo darbo. Nes šiandien Maniloje didelis kruizas prisiparkavęs.

Keliaujam į šalia buvusių Filipinų elito namus-muziejų. Pasijuntam, kaip senojoje Ispanijoje ir čia šalia su tokia pat atmosfera skaniai papietaujam.

Gaunam ir gyvų muzikantų. O keliautojai jau susistygavę su manim atsisveikinti. Širdį glostantys žodžiai kelionės uždarymui, dovanos bei apsikabinimai. Gavau ir palinkėjimų knygutę (man dar nėra taip buvę!), bet dar nespėjau paskaityt. Paliksiu grįžus namo, paskaityt prieš miegą 💛

Žingsniuojam po Manilos senąją dalį, užsukam į katedrą. Jos pilnai apžiūrėt negalim, nes vyksta vestuvės! Laukiam, stebim ir gaunam vaizdų. Sakoma jaunieji laukia bent 2 metus eilėje norėdami šioje katedroje susituokti. Kai ką toks laikas ir išbando - atšaukiamos vestuvės.

Čia užtrukę ilgiau nei planuota einam toliau. Kur mus pasitinka minios kruizo keliautojų. Ilgai būti nesinori, tad greit apžiūrėję istorinių vietų keliaujam...
..medžiot gatvėje jeepney pasivažinėjimui.
Ne iškart pavyko. Bet neilgai luktelėję, gavom visą jeepney sau. Tik neįvertinom, kad strigsim kamšty kartu su minia sunkvežėmių bei kvėpuosim jų dujom. Na juk norėjom tikros Manilos, tokią ir gavom 😁

Dar stotelė prie filipiniečio herojaus paminklo ir jau pakeliui į oro uostą. Važiavom ilgiau ~20 min. nei Google sakė, bet atvykom su tokiu laiko rezervu, kad keliautojai tikriausiai išilgai visą terminalą bent porą kart apeis 🫣

Aš judu link savo vartų ir padarau didžią klaidą pasirinkdama "comfort room" netoli vartų. 25 min. stovėjau eilėje! Nemeluoju.

Jau girdžiu garsiakalbyje kvietimą savo skrydžiui, o dar užkandžių-vakarienės net nenusipirkau per tą tualetą. Skubu ir užkandžių pirkt ir į skrydį.

Sulaukus kol pakils lėktuvas iškart ir užkandžiauju.

4 val. praleidžiu kelionės ataskaitos rašymui, serialui ir trupučiui miegui, kuris nebuvo labai patogus.

Balio oro uoste žingsniuoju į atskirą eilę nuo likusios masės (nes turiu nuolatinį leidimą čia gyventi). Tačiau tenka ilgokai palaukt lagamino (viskas lėtu Balio stiliumi) ir nustembu kiek žmonių čia pat pildo muitinės deklaracijas, nes nežinojo, kad jų reikia 🫣

2 val. nakties ir aš jau namie 🎉 Dar liko papasakot keletą istorijų kitomis dienomis. Labanakt
~
~
~

Address

Colombo

Website

https://lifeinbigtent.com/lt

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when Viktorija Panovaitė - kelionės Balyje posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Business

Send a message to Viktorija Panovaitė - kelionės Balyje:

Shortcuts

Want your business to be the top-listed Transport Service in Colombo?